Detektyvas tęsiasi. Arba vienas norėjo, o kitas ne.

Pasibaigus LKL kovoms bei išsiskirsčius Lietuvos ryto ir Žalgirio sirgaliams užvirė nauja košė - Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Vladas Garastas spaudoje užsiminė norįs Lietuvos rinktinėje matyti prieš trejus metus nacionalinėje komandoje karjerą baigusį CSKA puolėją Ramūną Šiškauską. Tikėtasi, jog Ramūno pagalba bus užkamšytos skylės, atsiradusios po L.Kleizos ir J.Mačiulio traumų.

Rodos, geranoriškas noras virto santykių aiškinimusi per spaudą...

Tuo tarpu Lietuva susiskirstė į dvi dalis: palaikančius Ramūną ir smerkiančius Ramūną.

Įvykių chronologija:

Garastas vienam portalui pasako, kad kvies Šiškauską asmeniškai.

Šiškauskas kitam portalui pasako, kad tegul nė negalvoja, jis nežais.

Garastas dar vienam portalui pasako, kad "nu neateis, tai neateis".

Šiškauskas tuo metu su raudona apranga mėto tritaškius Rusijos pirmenybėse.

Garastas vėl vienam portalui lepteli, kad ginklai nesudėti ir darys viską, kad Ramūną įkalbėti.

Ramūnas sėda, ima į rankas plunksną ir parašo ilgąjį monologą, kurio gale kviečia į rinktinę prisijungti Štombergą su Žukauku (Eurelijumi).

Koks kitas Garasto žingsnis?

Juokas juokais, bet net ir diskusijose dėl rinktinės ateities spauda bei besipykstančios pusės sugeba eskaluoti visiškai nereikalingus faktus, tik paaštrinančius įvykių kampus. Po šių įvykių burnoje lieka skonis tarytum žvyro būtum privalgęs - nei skanu, nei sveika. Turbūt panašiai ir Ramūnas jaučiasi.

Peršasi logiška išvada: o kas būtų jei p. Garastas nebūtų paprašęs Ramūno grįžti? Turbūt jo niekas ir nebūtų kliudę. Bet vienas oficialus (ar tikrai?) pranešimas padėjo Ramūno Šiškausko pavardę ant stalo. Ir dabar jį varto...

Įdomu, kaip šiuo metu jaučiasi Kęstutis Kemzūra: ar apskritai toks žaidėjas tiks jo rinktinės braižui?

O Šiškauskas irgi gauna visai nereikalingą spaudimą: na, ok, apsiausiu aš tuos žalius rinktinės Nike'o batus, o jei blogai pasirodysim?

Itin sveikintina, jog LKF prezidentas norį grįžti į istoriją ir prisikviesti tų, kurie pamojavo nosinaite.

Tačiau geriau daugiau laiko reikėtų skirti Ilgausko ir Jasikevičiaus "čiešinimui" - tiems, kurie dar nepasakė NE.

Lietuvos rinktinė visada susidurdavo su traumomis, įvairiomis kitomis problemomis. Jas išspręsdavo. Taip buvo prieš auksinį čempionatą Švedijoje, kuomet jau buvome "tituluojami" turnyro 5-8 komanda, mus nurašė prieš pasaulio čempionatą, bet rinktinėje VISADA atsirasdavo naujų perlų.

Ir visa esmė glūdi ne pavardėse Jasikevičius, Šiškauskas, Kleiza, Mačiulis, Ilgauskas, Sabonis... Viskas glūdi 12 vaikinų, kelių trenerių, administracijos darbuotojų sanglaudoje - rinktinė tai tarsi įmonė, siekianti pelno.

Tai tiesiog Lietuvos atspindys - pragyvenimo, istorijos.

Būkite geri, nepaverskite to tokiu farsu, koks dabar jau vyksta. Mažiau neigiamų emocijų, o energiją geriau skirti naujų talentų paieškoms.