#SavasTarpSvetimų: japonų įpročiai A.Sireikai sukėlė nuostabą

Utenos „Juventus“ treneris Antanas Sireika gavo vertingų pamokų 2012-2014 metais dirbdamas Japonijoje, Točigio „Brex“ klube. Du dešimtmečius Lietuvoje ir Rusijoje pradirbęs 59-erių specialistas į tėvynę grįžo pasisėmęs labai vertingos patirties.

„Iš japonų reikia mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis“, – specialiai projektui #SavasTarpSvetimų teigė A.Sireika.

Nors lietuvis Japonijoje – tikra egzotika, specialistas 2 mln. gyventojų turinčiame Točigio mieste niekada nesijautė kitoks.

„Kas įdomiausia, jie tokios kultūros ir auklėjimo, kad neskirsto, jis čia užsienietis ar vietinis“, – tikino A.Sireika.

Jį Japonijoje stebino ir daugiau dalykų, kurie, atrodo, Lietuvoje priimami jau kaip savaime suprantamas dalykas.

„Japonai yra labai maži. Kai kuriems komandos žaidėjams jie būdavo iki pažastų. Bet stebėdavausi, kad gatvėje prasilenkę su 210 cm ūgio žaidėjais jie net neatsisukdavo praėję pro šalį. Visai nekreipia dėmesio. Tas žmogaus neišskyrimas labai krito į akis“, – pasakojo A.Sireika.

Japonai pasižymi ne tik tolerancija kitataučiams, bet ir savo sričių specialistams. Treneriai ten – kaip mokytojai iš didžiosios raidės, sako A.Sireika.

„Aš juokaudavau, kad va, japonai, prisimerkę žiūrite ir matote tik siaurą savo sritį. Ten niekas nekritikuoja, nesižvalgo į kito kiemą, – pasakoja A.Sireika. – Spaudoje ten nebūdavo kritikos. Jų pozicija buvo tokia: kas gali geriau žinoti nei tos srities specialistas? Ne taip, kaip pas mus, kur trys milijonai trenerių, visi kritikuoja, dingsta pagarba. Visam tam spaudimui pasiduoda komandų vadovybės, keičia trenerius. Nors toks vaizdas, kad nespėja įvertinti, ar tas sprendimas bus geresnis“.

A.Sireika nesistebi, kad japonai nuo seno pirmauja elektronikoje. Japonijoje viskas paskaičiuota į priekį.

„Paskaičiuota taip, kad net visos treniruotės suplanuotos nuo sezono pradžios iki gegužės mėnesio pabaigos minučių tikslumu, – juokėsi A.Sireika. – Ten niekada nėra taip, kad va, nerkime į vandenį, o kaip jau išplauksime, taip. Ten net apie rėmėjų įsipareigojimus žino metams į priekį. Visas biudžetas nuosekliai sustyguotas. Pasitaiko išimčių, bet ten net žaidėjų dažniausiai neatleidžia. Visur gyvenime reikia apskaičiavimo, analizės. Toje pačioje politikoje yra mada viską keisti. Bet geriau reiktų paanalizuoti, kas ką padarė ir ar kitas žmogus galėtų padaryti geriau“.

Kalbėdamas apie politinę situaciją Japonijoje, A.Sireika išskyrė didžiulį skirtumą.

„Valdžios išrinktųjų portretai ten kabo ant sienų. Kai su šypsena paklausiau, ką jie padaro valdžioje, japonai net nusistebėjo. Kaip tai nepadaro? Aišku, kad padaro! Išrinktieji viską daro žmonėms. Jie nesijaučia aukštesni už kitus. Kaip tik, valdininkai ten jaučiasi dar labiau įpareigoti, tarnauja žmonėms. Ir visi žino, kad jei paves, nors kartą apgaus, daugiau niekada nepateks į politiką“, – pridūrė A.Sireika.

A.Sireikos Japonijoje išmokta pamoka, kurią jis norėtų perteikti lietuviams – kiekvienam dirbti savo darbą ir tolerantiškai vertinti kitų pastangas.

O kalbėdamas apie tolerancijos lygį Lietuvoje A.Sireika džiaugiasi matydamas žingsnius į priekį.