"Žalgiris" Madride su "Real" lygiai kovojo iki paskutinių sekundžių

>> antasulc:
tas tai jo, bet vis tiek belekokius švystelėjo...
>> Analitikas14:
sutinku, kad anksčiau kažkaip trūko pasitikėjimo, šaras gana sėkmingai įgyvendina, na, nėra ko ir norėti, visgi nebėra jokių: sezono tikslas top 16, o toliau bus matyti...yra 16 stipriausių komandų euriopoje ir kiekvienas susitikimas - tikras mūšis visiškai nepriklausomai nuo to, kas varžovas...

>> MrVycka: ne mažiukas turėjo Dončičių dengti.

Šaunuolis, Šaras, gerbiu jį už tokį požiūrį. Žalgiris sužaidė tikrai neblogas, net sakyčiau vienas geriausių sezono rungtynių, bet Šaras lieja pyktį kaip reikiant. Va čia ir pasireiškia lyderio savybės, čia ir pasimato skirtumai tarp visų iki šiol buvusių trenerių ir Šaro (na gal nepaisant Plazos). Nesvarbu, su kuo žaidi, turi tikėti savo jėgomis, tikėti pergale ir žaisti tik dėl pergalės ir dėl nieko kito. Daug dalykų man Šaro asmenybei imponuoja, bet ko gero labiausiai džiugina labiausiai šis aspektas. Jis komandai tikrąją tą žodžio prasme, visais įmanomais būdais skiepija tikėjimą savo jėgomis, tikėjimą komanda ir pergale. Ne viskas sekasi, tas pats Šaras ne viską atlieka tobulai, bet Šaro Žalgiris, skirtingai nei ankstesnių metų Žalgiris, visada eina kovoti dėl pergalės ir joje kovoje aikštelėje žaidimu, o ne tik skambiomis frazėmis prieš kone kiekvienas išvykos rungtynes, iš serijos ,,važiuojam pabandyti laimėti", o iš tikrųjų važiuoja pabandyti pralaimėti kuo garbingiau. Taip, Žalgiris pralaimėjo, bet šis Žalgiris iš tiesų visas rungtynes kovojo dėl pergalės, o ne tik kuo garbingiau sukovoti pralaimint kuo mažesniu skirtumu. Šį faktą iliustruoja ir Šaro komentaras po rungtynių, kuomet jis nei karto nepaminėjo, kad sužaidėme geras rungtynes, garbingai kovojome ar tiesiog pralaimėjom stipresniems, ką propaguodavo ankstesni Žalgirio treneriai. Jis pyko ant auklėtinių, kad jie nemirė rungtynėse, kad netiki savo jėgomis, kad patys nežino, kokie geri jie yra ir būtų ne kartą nusikeikęs, jei ne kameros. Tai parodo akivaizdų požiūrio ir mentaliteto skirtumą. Jis nesidžiaugia, gera kova ir tuo, kad Realui išvykoje buvo pralaimėta 5 taškais, jis širšta, kad jie nelaimėjo. Jo pyktis, suprantamas, tai žmogus sutvertas pergalėms ir titulams, todėl jam labai sunku matyti taip pralaiminčia komanda. Juolab, kad kaip ir sako, ką ir patys galime puikiai matyti – ši komanda turi pakankamai talento. Bet pajutę, kad gali laimėti prieš Realą ar kitą grandą, jie vis dar bijo ir pradeda drebinti kinkas. Tai rodo, kad žaidėjai nepasitiki savimi. Ir aišku, pasitikėjimą savimi, o juo labiau pergale, ne taip lengva sugrąžinti ar šiuo atveju įskiepyti nuo nulio. Bet darbo vaisiai vis tiek matyti, nes Žalgiris net atsilikdamas 10 ar daugiau taškų, nesulūžta ir randa jėgų atsitiesti ir kovoti dėl pergalės, ankščiau tai buvo visiška retenybė. Taigi, Ačiū, Šarai, kad Tu vienintelis iš esmės, bandai pakeisti Žalgirio mentalitetą iš pralaimėtojų į laimėtojų komandą, ir tai darai ne skambiais žodžiais žiniasklaidoje, bet ir veiksmais aikštelėje. Tai įgyvendinti be galo sunku, bet laikui bėgant tęsiant tokią filosofiją viskas įmanoma. Tad linkiu sėkmės einant šiuo nelengvu keliu ir labai tikiu, kad ir žaidėjai ir tuo pačiu visi kiti supras, kad šiai komandai negana garbingai sužaisti ir pralaimėti mažu skirtumu ir tuo turėtų įtikėti ne tik žaidėjai, bet ir sirgaliai bei žiniasklaida, kurie pralaimėjimą Realui 5 taškais išvykoje, pateikia vos ne kaip pergalę. Laikas visiems įtikėti, kad Žalgiris gali ne tik garbingai sužaisti, bet ir laimėti bei kad pralaimėjimas, koks jis bebūtų visada liks pralaimėjimu, o ne pergale 

va būtent...dončičius, kuris nėra joks metikas iš toli, o du iš eilės belekokius trajakus, jei ne tie fuksai, viskas galėjo būti kitaip...

nu ir nx

>> vovka:
3 paskutinius kartus apsirikai, pagaliau tikiesi būti teisus? :D

4-7.