A.Sireika: reikia džiaugtis pergalėmis, o ne ieškoti salėje sliekų

„Juventus“ krepšininkai antradienį kūrė šventę Utenos arenoje susirinkusiems krepšinio mėgėjams, o Antanas Sireika dar ketvirtojo kėlinio pradžioje leido sau ne sykį nusišypsoti. Stratego parengtas planas veikė puikiai, o pirmą kartą šį sezoną 100 taškų ribą peržengę uteniškiai 104:82 sutriuškino legendinį Zagrebo „Cibona“ klubą.

„Visumoje aš džiaugiuosi. Nors kitiems žurnalistams sakiau kitaip, bet aš džiaugiuosi už vyrų nusiteikimą. Sekmadienį buvo labai sunkios rungtynės su „Lietkabeliu“, slėgė nuovargis, bet vyrai kovėsi gerai, išlaikė koncentraciją. Gal tik pabaigoje buvo prasčiau, bet čia gal mano kaltė.

Aš visada sakau, kad reikia gerbti kitus. Norint kažką gauti, reikia išmokti duoti. Jei žiūrovai ateina, mes norime iš jų gauti paramą, šilumą, galų gale – finansus, reikia jiems duoti reginių, vaizdų. Man reikia reginių, vaizdų. Kai tris kartus iš eilės bėgame du prieš vieną, trys prieš vieną... Man taip netinka. Čia negražu prieš žmones. Aš noriu išmokyti žaidėjus, kad mes turime gerbti savo žiūrovus, savo miestą.

Mes žaidžiame su „Cibona“. Niekas neatsimins, Bestas, Diggsas ar Bičkauskis įmetė taškus, visi atsimins tai, kad Utena laimėjo prieš „Ciboną“. Tai reikia branginti. Lietuva laimėjo prieš Kroatiją. Noriu visiems tai puoselėti. Noriu puoselėti pagarbą klubui, spalvai ir t.t.“, – po rungtynių kalbėjo A.Sireika.

- Pavyko įskiepyti sportinį pykti po praėjusio sezono, nors šiandien nebuvo nė vieno žaidėjo, kuris „Juventus“ klube rungtyniavo pernai?

- Iš praėjusio sezono liko dvasia. Mes kausimės, nesvarbu, kokie bus žaidėjai. Aš jau sakiau, kad dar neišmokiau vyrų gerbti žiūrovus, kautis, nežiūrėti į rezultatą ir tai jau ne vieną kartą yra buvę. Mes turime iniciatyvą, ją prarandame, bet sugebame susiimti. Nors po to žmonės kalba, kad juos prinervinome, tačiau juk turi pasigaminti adrenalino. Svarbu, kad laimime, o ne kaip. Reikia džiaugtis pergalėmis, o ne ieškoti salėje sliekų.

- Iki paskutinių minučių žaidėjams nebuvo sakoma, kad varžovai atvažiavo be trijų lyderių. Panašu, kad pavyko išlaikyti krepšininkų koncentraciją?

- Be abejo. Niekada nemėgstu prieš rungtynes atsipalaiduoti ar pasakyti vyrams, kad bus lengviau. Bus lengviau – žais tie, kurie mažiau žaidžia. Tai yra krepšinio šalies komanda ir skirtumas tarp žaidėjų meistriškumo nėra didžiulis. Taip nėra, kad vieno žaidėjo pajėgumas 100, o kito – 0. Yra 100 ir 90 ar 80. Kitas tokiu atveju gal gali sužaisti geriausias gyvenimo rungtynes. Reikia gerbti bet kurį varžovą.

- Matėme laisvą krepšinį, kur metimai atliekami pačiose atakų pradžiose. Čia jūsų filosofija?

- Taip. Krepšinio tikslas yra pataikyti į krepšį. Niekas nesidžiaugs, jei neleisime įmesti, visi gausime po penkias pražangas, praleisime 40 taškų, o patys įmesime 43. Man toks krepšinis nepatinka. Gali mane kritikuoti ir sakyti, ką tik nori.

Taip žaidė mano rinktinė, taip žaidė „Žalgiris“, taip žaidė „Šiauliai“. Šiauliuose mes nesistengdavome uždengti „Žalgirio“ ar „Lietuvos ryto“ ir neleisti jiems įmesti į krepšį. Ten žaidžia pajėgesni žaidėjai, jie visą laiką įmes. Tačiau mes galime jiems padaryti siurprizų. Gali įmesti vidurio puolėjai, dar kažkas. Pradės kristi ir mes tada galime nugalėti. Tokia yra mano filosofija.

- Tai, kad septyni žaidėjai surinko dviženklį taškų skaičių tikriausiai simbolizuoja jų pasitikėjimą savimi?

- Aš noriu, kad jie manimi pasitikėtų. Aš pasitikiu jais, jie pasitiki savimi ir meta taškus. Puikus derinys.

- Kaip manote, kiek rungtynėms įtakos turėjo labai sėkminga Jamaro Diggso pradžia, kai per pirmąjį kėlinį jis pelnė trylika taškų?

- Aš mėgstu pakalbėti su žaidėjais asmeniškai ir nuimti įtampą bei mobilizuoti. Jamarui aš pasakiau, kad komanda žaidžia taip, kaip žaidžia įžaidėjas ir paprašiau, kad kitiems jis parodytų pavyzdį. Turi progą – mesk. Man nepatinka, kai žmogus pataiko 4 metimus iš 6 ir visi sako, kad čia geras procentas. Ne. Jis turėjo mesti 12 ir tada sustoti.

Man nepatiko, kaip Bičkauskis gynėsi. Bet jį pateikus jis atėjo ir pasakė: „Treneri, supratau“. Vien po keitimo. Pasakiau Jamarui, kad man nepatinka, kaip Bičkauskis ginasi ir liepiau eiti parodyti pavyzdį. Jis ir apsigynė, ir pataikė.

Kažkas turi traukti komandą. Negali visi būti lygūs. Tai nėra gerai. Na ir kas, kad turi lygią sudėti su 12 žaidėjų, bet žaidžia tai penki. Galų gale, lyderiai NBA ar kitose komandose būna po vieną. Generolai būriais nevaikšto.

- Kada planuojamas Gyčio Sirutavičiaus sugrįžimas į aikštelę?

- Jis šiandien labai norėjo žaisti. Bet aš pranešiau jam liūdną žinią, kad kol galime verstis be tavęs, tol mes tą ir darysime. Gydytojai sako, kad jis galėtų žaisti ir jei būtų buvusi bėda, gal ir būčiau jį leidęs į aikštelę. Bet kadangi to neprireikė, tai daviau jam dar daugiau laiko išsigydyti. Žmogui sveikata yra brangiausias turtas, o žaidėjui profesionalui – tai viskas.