Iš kartos į kartą - "Žalgirio" talentas G.Masiulis tobulėja tėčio vadovaujamoje komandoje

Gytis Masiulis šį sezoną dominuoja Mezon-NKL pirmenybėse. Per rungtynes vidutiniškai rinkdamas po 26,8 naudingumo balo, aštuoniolikmetis krepšininkas pagal šį rodiklį pirmauja lygoje.

Maža to, šią savaitę jis jau trečią kartą buvo išrinktas naudingiausiu lygos savaitės žaidėju, o prieš tai dar spėjo pademonstruoti geriausius dešimtmečio pasirodymus.

Svarbiausiu savo komandos žaidėju ir Mezon-NKL lyderiu kaunietis tapo praktiškai per naktį. Arba tiksliau, per vasarą.

Praėjusį sezoną jis su Kauno „Žalgiris-2“ komanda pasiekė Mezon-NKL finalą, tačiau tuomet buvo tik pagalbinis žaidėjas. Per 46 Nacionalinės krepšinio lygos rungtynes G.Masiulis aikštėje praleisdavo vid. po 18,5 min., pelnydavo po 5,8 taško ir atkovodavo po 3,4 kamuolio.

„Vasarą tikrai daug sportavau treniruoklių salėje, pavyko sustiprėti fiziškai. Taip pat pavyko pagerinti tritaškio metimą. Ir gaunu daugiau laiko žaisti, nes Martynas Echodas išėjo į kitą komandą“, – tris priežastis, lėmusias šuolį į viršų, įvardijo G.Masiulis.

Jaunųjų žalgiriečių komandoje keitėsi ir daugiau priekinės žaidėjų. Kartu su M.Echodu į LKL pasuko Regimantas Miniotas, o dar praėjusio sezono pradžioje dublerių ekipoje rungtyniavo ir Martynas Sajus.

Trečią sezoną lygoje rungtyniaujantis Masiulis šiemet mače su Raseinių „Rasais“ pelnė 42 taškus ir atkovojo 15 kamuolių, o dvikovoje su „Šilute“ įmetė 33 taškus ir atkovojo 11 kamuolių. Pirmojoje dvikovoje jis surinko 55, o antrojoje – 51 naudingumo balą.

„Dar tik sezono pradžia ir nenoriu šnekėti, kad jis dominuoja, – apie savo auklėtinį ir sūnų kalbėjo „Žalgirio-2“ vyriausiasis treneris Tomas Masiulis. – Gytis tikrai turi kovotojo charakterį ir kartais pas kitus žaidėjus to pasigendu. Jis nori laimėti netgi kiekvienoje treniruotėje, tas džiugina. Yra užsispyręs, bet kokį žaidimą žaisdamas nori laimėti. Tas sportininkui yra labai svarbu.“

Masiulių duetas „Žalgirio“ dublerių komandoje darbuojasi jau trečius metus. Iš pradžių tiek tėvui, tiek sūnui reikėjo prie to įprasti, tačiau dabar abiems tai nebekelia jokių problemų.

Tiesa, krepšinis kartu su jais grįžta ir namo.

„Visur, ir namie, apie krepšinį diskutuojame. Kartais žmona sako, kad jau per daug to krepšinio, bet toks jau mūsų gyvenimas, – aiškino T.Masiulis. – Kartais norėtųsi palikti krepšinį šalia. Stengiamės atsiriboti, kad neparneštume to į namus, bet kai du žmonės verda tame pačiame katile, tai nori nenori visko būna, ir gražiuoju, ir piktuoju.“

Stebint aikštelėje judantį jaunąjį Masiulį, nejučia prisimeni ir anksčiau profesionaliai žaidusį bei to paties „Žalgirio“ garbę gynusį vyresnįjį Masiulį. Ar kas nors jiems apie tai primena?

„Teko, teko girdėti, – šypsosi T.Masiulis. – Bet manau, kad jis tikrai pagal puolimo arsenalą jau yra mane pralenkęs. Gal dar gynyboje trūksta supratimo, bet puolimu aplenkęs.“

„Tėtis buvo gynybos specialistas, mano krepšinis daugiau grindžiamas puolimu“, – antrina Gytis.

Tokių įspūdingų skaičių, kokius šį sezoną renka G.Masiulis, antroji pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lyga nematė daugiau nei dešimtmetį. 2003 metais, tuomet dar LKAL varžybose, „Žalgirio“ dublerių garbę gynė Paulius Jankūnas. Ir jo dominavimas tų metų lygos finale buvo dar įspūdingesnis.

Pirmose finalo su „Šilute“ rungtynėse P.Jankūnas pelnė 48 taškus ir atkovojo 21 kamuolį, o per ketverias finalo serijos rungtynes pelnydavo vidutiniškai po 28 taškus ir atkovodavo po 18 kamuolių. Kauniečiai tuomet seriją laimėjo 4-0.

P.Jankūnas sako matantis panašumų tarp tuometinio savęs ir dabartinio G.Masiulio.

„Aišku, jis kūdas, kaip ir aš tada, – nusišypso „Žalgirio“ kapitonas. – Jis žaidžia tikrai gerai, ir kamuolius kovoja, ir tritaškius meta, ir į greitą ataką bėga. Universalus žaidėjas, dega noru žaisti krepšinį, atiduoda visą save. Tikrai iš jo gali būti labai geras krepšininkas.“

Jeigu G.Masiulis ateityje pravers pagrindinės „Žalgirio“ komandos duris, tai P.Jankūnas bus pažaidęs su dviem Masiulių kartomis – tėvu ir sūnumi.

Lygiai taip pat jis jau yra žaidęs su dviem Sabonių kartomis – ir tėčiu Arvydu (2003-2004 m. „Žalgiryje“), ir sūnumi Domantu (2015 ir 2016 m. rinktinėje).

„Tai reiškia, kad jau daraisi senas, – dar kartą šyptelėjo P.Jankūnas. – Iš pradžių „Žalgiryje“ žaidžiau su Arvydu Saboniu, dabar vasarą – su Domantu Saboniu. Su vyresniais žaidėjais juokavome, kad kai jau pradeda dėtis tokie dalykai, tai reiškia jau daug metų atžaidęs ir esi senas (juokiasi). Smagu, kad pavyksta ir man žaisti, ir jaunimui ateiti iki rinktinės ar „Žalgirio“.