Kai verkė visas pasaulis: kodėl M.Jordanas paliko NBA, ir kas nužudė jo tėvą?

„Aš negaliu to perteikti žodžiais. Tėvas man reiškia beveik viską. Žinau, kad jis dabar stebi. Skiriu tai tėčiui. Tikiuosi, jis džiaugiasi“, – nesutramdydamas ašarų po pergalės 1996 metų NBA superfinale 4:2 prieš Sietlo „SuperSonics“ komandą, pasiektą Tėvo dieną, vieną jausmingiausių kalbų per visą sporto istoriją sakė Michaelas Jordanas.

Tuo metu tribūnose jo vaikai laikė iškėlė plakatą: „Laimingos tėvo dienos, tėti! Jeffrey, Marcusas ir Jasmine“.

Nuo skaudaus smūgio, kai savo automobilyje buvo nužudytas Jamesas Jordanas vyresnysis, buvo prabėgę beveik lygiai treji metai. Tai – pirmasis MJ iškovotas titulas, kurio jo tėvas nematė savo akimis, ir ketvirtasis apskritai.

Praėjus 23-ejiems metams nuo tragedijos, 2016-aisiais, vieno iš nužudymu apkaltintų nuteistųjų Danielio Greeno advokatai reikalauja iš naujo atversti J. Jordano vyresniojo nužudymo bylą, nes neva turi įrodymų, kad tą naktį jų ginamasis buvo visai kitoje vietoje. 

Tėvo netektis M. Jordaną paveikė taip stipriai, kad jis net nutraukė savo NBA karjerą ir apie tai pranešė dar tais pačiais metais, 1993-iaisiais.

Į lygą ir krepšinį MJ grįžo tik po poros metų, 1995-ųjų pradžioje, o jau kitame sezone su Čikagos „Bulls“ pasiekė pergalių reguliariajame sezone rekordą – 72. Iki superfinalo „Buliai“ taip pat nužygiavo daugiau nei užtikrintai, laimėję 11 mačų iš 12-os, o iš viso tą įsimintiną sezoną baigė su 87 pergalėmis ir vos 13 nesėkmių (palyginti, „Golden State Warriors“ šiuo metu jau yra pralaimėję 14 kartų, nors superfinalo serijos – dar tik pati pradžia).

M. Jordanui atsigauti prireikė 18 mėnesių

„Man tai buvo labai sunkus metas. Bet kažkokiu būdu sugebėjau jį išgyventi ir žiūrėti tik į gerus dalykus – tą laiką, kurį mes kartu praleidome, pamokas, kurias jis man suteikė. Mąsčiau apie dalykus, kuris jis man sakydavo ir bandžiau neigiamas emocijas paversti teigiamomis“, – prisimena legendinis 23-iasis numeris.

Sukrėstas savo tėvo, kuris buvo artimiausias jo draugas, patarėjas ir gerbėjas, nužudymo MJ netrukus priėmė visą pasaulį apskriejusį sprendimą – palikti NBA.

„Kai aš neberandu motyvacijos ir noro įrodyti ką nors kaip krepšininkas, manau, kad pats laikas trauktis iš krepšinio“, – 1993 m. spalio 6 d. surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė 30-metis M. Jordanas.

„Tai – tema, apie kurią mes kalbėdavomės su tėvu. Paskutinį sezoną buvo tikras iššūkis laimėti žiedą. Nenorėjau niekam leisti galimybės atimti šios progos. Tačiau kai tai įvykdžiau, nusprendžiau paklausyti tėvo patarimo ir pereiti į beisbolą“, – savo motyvus atskleidė jis.

Visgi tai buvo labiau emocinis, o ne profesinis pasirinkimas.

„Beisbolas buvo kitas žaidimas, kurio jis mane išmokė. Ir man tai buvo proga jį aplankyti, prisiminti visas tas akimirkas, kai buvau kartu su juo. Jis buvo čia. Viskas, ko aš pasiekiau, tai – jo nuopelnas. Man prireikė laiko, kad tai suprasčiau, o kai tai įvyko, susitaikiau su tuo. Taigi man čia buvo kaip terapija“, – prisipažino krepšinio legenda.

1995 m. kovą M. Jordanas metė beisbolą ir grįžo į Čikagą bei į krepšinio treniruotes, o kovo 18 d. pranešė: „Aš grįžtu“. Jau penktose rungtynėse po sugrįžimo, kovo 28 d., MJ pelnė 55 taškus, o „Bulls“ 113:111 įveikė Niujorko „Knicks“.

„Niekada negalvojau, kad dar kada nors grįšiu į krepšinį ar kad vėl jausiu, jog noriu grįžti. Bet mane į jį sugrąžino tai, kad aš iš tikrųjų mylėjau šį žaidimą“, – po 18 mėnesių be krepšinio atviravo M. Jordanas.

Beje, savo vizitine kortele tapusį įprotis žaisti iškišus liežuvį jis taip pat perėmė iš savo tėvo. Pastarasis taip elgdavosi atlikdamas įvairius elektronikos ar automobilio remonto darbus.

Kai kurie ekspertai iki šiol teigia, kad jei ne šis MJ žingsnis ir padarytas pertrauka, jis galėjo iškovoti dar mažiausiai du NBA čempiono žiedus.

Nušovė, pavogė „Lexus“ ir NBA aukso žiedus

J. Jordanas vyresnysis dingo 1993-iųjų liepos 23-iąją (likus 8 dienomis iki savo 57-ojo gimtadienio) – po to, kai grįždamas į Šarlotę iš buvusio bendradarbio laidotuvių nusprendė stabtelti šalikelėje ir nusnausti.

Prabangus naujas raudonas „Lexus SC400“, kurį M. Jordanas buvo neseniai padovanojęs savo tėvui, patraukė dviejų paauglių – 17-mečio Larry Martino Demery ir 18-mečio Danielio Andre Greeno – dėmesį. Jie sumanė apiplėšti pasirinktą taikinį, o šiam prabudus jį nušovė bei pavogė automobilį, pažymėtą UNC0023 – tai reiškė Šiaurės Karolinos universitetą ir jo sūnaus numerį.

J. Jordano vyresniojo kūnas buvo surastas rugpjūčio 3 d. pelkėje, Šiaurės Karolinoje, o identifikuotas dar po 10 dienų. Kraustydami aukos daiktus L. M. Demery ir D. A. Greenas suprato, kad jie nužudė M. Jordano tėvą, tačiau, nepaisant to, pasiėmė du NBA aukso žiedus, piniginę, batus ir kitus daiktus bei tris dienas važinėjosi „Lexus SC400“, norėdami pasipuikuoti prieš merginas ir draugelius.

Maža to, jie naudojo J. Jordano vyresniojo telefoną tam, kad paskambintų šeimos nariams, draugams ir sekso linija. Tai ir padėjo policijai sučiupti žudikus.

L. M. Demery vėliau teisinosi, kad ketino tik surišti auką, bet D. A. Greenas kažkodėl nuspaudė gaiduką. Tuo metu D. A. Greenas pateikė priešingą versiją, kad L. M. Demery pats nušovė auką ir tada atvyko pas jį į kiemą.

Abu buvo pripažinti kaltais ir nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos ne tik už šį, bet ir už kitus savo nusikaltimus.

J. Jordanas vyresnysis buvo palaidotas 1993 m. rugpjūčio 15 d. Šiaurės Karolinoje.