Kaip australai lietuviams pirtį kūreno

Uraganinis greitis, įžūlūs perdavimai, geras pataikymas iš toli, mobili ir itin agresyvi gynyba, kurią toleravo rungtynių arbitrai – Australijos komanda antradienio rytą atšaukė planuotą treniruotę Gran Kanarijos arenoje, užtat vakare dirbo dvigubai.

O ekipos strategas Andrejus Lemanis lengvai užčiuopė Lietuvos rinktinės Achilo kulną.

Šarūnas Vasiliauskas drąsiu ir tiksliu dvitaškiu vainikuotu reidu į baudos aikštelę pradėjo dvikovą, bet labai greitai įsirėžė į australų gynybos tinklus. Ne ką geriau sekėsi ir jį mėginusiam pakeisti Adui Juškevičiui.

„Bandėme pasinaudoti tuo, kad lietuviai liko be Manto Kalniečio“, – po rungtynių nė neslėpė A. Lemanis.

Australams puikiai pavyko – jie išprovokavo 22 varžovų klaidas. Maža to, Aronas Baynesas atsirevanšavo Jonui Valančiūnui už draugiškas rungtynes Klaipėdoje, laimėdamas tiesioginę dvikovą aiškia persvara: pirmasis surinko 14 taškų ir atkovojo 6 kamuolius, antrasis kamuolių sugriebė tiek pat, bet pelnė tik 4 taškus.

Starto penkete rungtynes pradėjusių J. Valančiūno ir Donato Motiejūno +/- statistikos grafose, atspindinčiose, kaip keitėsi rezultatas žaidėjams būnant aikštėje, po dvikovos liko akis badantis skaičius: -15.

Tai – daugiausiai pirmos mačo dalies paveldas. Pirmame kėlinyje skaičiai švieslentėje ties Australijos pavadinimu mainėsi taip greitai, kad atsarginiai žaidėjai nespėdavo šokinėti nuo suolo reaguodami į sėkmingas komandos draugų atakas.

O ir pats A. Lemanis nedarydavo didelės problemos, jei jo auklėtinis pamėgindavo avantiūriškai pradėti kontrataką perdavimu tiesiai į užribį arba atsitiktinis metimas pralėkdavo pro šalį nė nelietęs lanko.

Svaiginančia sparta mačą pradėję australai per 10 minučių surinko 30 taškų – tiek lietuviai į savo krepšį per kėlinį nebuvo praleidę nuo praėjusių metų Europos čempionato finalo. Prancūzams pralaimėtą kovą dėl aukso nemaloniai priminė ir Joe Ingleso paskutinę antro ketvirčio sekundę sviestas tritaškis, dūręs taip pat skaudžiai kaip pernykštis Antoine'o Diot tolimas metimas per M. Kalniečio rankas sulig didžiąją pertrauką skelbiančia sirena.

28:47 pirmą akistatos pusę pralaimėjusiems Jono Kazlausko auklėtiniams pakako sportinio pykčio kibti australams į atlapus trečiame ir ketvirtame kėliniuose, bet pavyti varžovų nebepavyko – pirmą nesėkmę pasaulio čempionate lietuviai patyrė rezultatu 75:82.

„Labai agresyviai žaidėme gynyboje, privertėme lietuvius dažnai klysti. Man labai malonu, kad puldami jie atkovojo tik 4 atšokusius kamuolius. Bet tokią gynybą sunku išlaikyti visas rungtynes, todėl po pertraukos varžovai parodė, kad puolime yra labai stiprūs. O mes patys šiek tiek sulėtinome tempą, nes žaidėjai mintyse pradėjo saugoti rezultatą, nebenorėjo rizikuoti, galiausiai pasireiškė ir nuovargis. Bet paskui vėl po truputį išauginome spartą ir atlaikėme jų spaudimą mačo pabaigoje“, – džiūgavo A. Lemanis.

Po rungtynių Lietuvos krepšininkai mušėsi į krūtinę, kaltindami save dėl pasyvaus pasipriešinimo per pirmus du kėlinius, o J. Kazlauskas stebėjosi arbitrais iš Dominikos Respublikos, Puerto Riko ir Brazilijos.

Bet pirmiausiai vertėtų nukelti kepurę prieš varžovus, sugrįžusius į kovą dėl pirmos vietos D grupėje.

„Tai – didelė pergalė, svarbi mūsų tikslams. Australija iki šiol buvo tik kartą nugalėjusi lietuvius. Tokios komandos kasdien tikrai neįveiksi. Jei būtume pralaimėję, mūsų situacija grupėje būtų komplikuota, o dabar visi keliai atviri“, – sakė A. Lemanis.

Puikiai auklėtinius kovai su Lietuva paruošęs latvių kilmės specialistas suklydo tik dėl vieno: iš tiesų, australai prieš lietuvius triumfavo ne tik 2008 metų Pekino olimpinėse žaidynėse, bet ir 1998-ųjų pasaulio čempionate.