LKF atskleidžia biudžetą: valstybės lėšos - tik trečdalis sumos (straipsnis)

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) DELFI projektui „Sporto pinigai“ atskleidė, kad jos 2015 metų biudžetas siekė 3,7 mln. eurų (įskaičiuojant virš 400 tūkst. eurų, skirtų vaikinų čempionato organizavimui), tačiau LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas iškėlė ir ne vieną su sporto finansavimu susijusį klausimą.

LKF generalinis sekretorius pokalbį su DELFI pradėjo nuo „Sporto pinigų“ sukauptų duomenų, kurie rodo, kad Lietuvos sportui 2015 metais buvo skirti 34 117 985 eurai. Iš jų federacijas pasiekė 11 140 105 eurai.

„Labai džiaugiamės projekto „Sporto pinigai“ autorių iniciatyva, kuri parodo tikrąją sporto organizacijų padėtį. Tikimės, kad ateityje visiems kils mažiau klausimų apie tai, kokiais pinigais kas yra išlaikomi, – sakė M. Špokas. – Matant visus skaičius ir finansų pasiskirstymą kyla klausimų. Kokiu būdu skirstomos lėšos? Kokie prioritetai?

Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) deklaruoja, kad kuo daugiau lėšų turi atitekti sportininkams. Todėl kyla klausimas, kodėl joms atitenka tokia maža dalis?

Kodėl iš savo 27 578 975 eurų, KKSD federacijoms skiria tik 4 724 060 (finansuojamos 72 asociacijos, – red. past.) ir dar 2 255 769 eurus per Lietuvos olimpinį sporto centrą (LOSC; finansuojamos tik 23 sporto šakos, tarp kurių nėra žaidimų sporto šakų, – red. past.), o LTOK iš 6 539 010 eurų – 4 160 276 (finansavimas atitenka 41 asociacijai, – red. past.)?“

Daugiau gavo dviratininkai ir lengvaatlečiai

M. Špokas teigė, kad LKF biudžetas 2015 metais buvo 3 746 981,61 euro. Iš valstybės federacija gavo 1 226 139 eurus (517 550 eurų iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo, 381 467 tiesiog iš KKSD, 327 122 – iš LTOK), o iš rėmėjų – 2 520 842,61.

„Iš KKSD gauti 381 467 eurai yra žaidimų sporto šakoms, kurių nėra LOSC, skiriama kompensacija. Tiesa, iš „Sporto pinigams“ pateiktų duomenų matyti, kad lėšų tiesiai iš KKSD gavo ir individualios sporto šakos, – sakė LKF vadovas. – Man visi tie 1,226 mln. yra valstybiniai pinigai ir tiek, nelabai svarbu kokia forma ir per kokį fondą ar organizaciją yra skiriami. Mums tiek už KKSD, tiek už fondo skirtų pinigų panaudojimą vis tiek reikia atsiskaityti tam pačiam KKSD.“

Taip pat LKF kyla klausimų ir dėl LTOK skiriamų lėšų. Dažnai akcentuojama, kad krepšininkai gauna daugiausiai pinigų iš visų federacijų, LTOK ataskaitos konferencijose dažnai net atskirai pažymima LKF skirta suma. Tačiau iš viešų duomenų matyti, kad krepšininkai nėra olimpinių pinigų dalybų favoritai.

2015 metais LTOK skyrė 460 692 eurus Lietuvos dviračių sporto federacijai, 388 255 – lengvosios atletikos ir tik 327 122 – krepšinio.

Toliau išsirikiavo plaukikai (287 747), baidarių ir kanojų irkluotojai (278 352) bei akademinio irklavimo atstovai (262 445).

„Šioje vietoje vis dėlto norėčiau pasidžiaugti, kad LTOK finansavimas federacijoms kasmet tik auga“, – komentavo M. Špokas.

Suskaičiavo aukšto meistriškumo sportininkų faktinius krepšelius

LKF atliko ir papildomą sportui skiriamų lėšų analizę, vertindami finansavimą per pasiekiamų rezultatų prizmę. M. Špokas iš karto pripažino, kad vertinimas nėra visiškai tikslus, nes nėra žinomos visų federacijų pajamos iš rėmėjų, diskutuotinas ir sportinių rezultatų vertinimas.

Vienose sporto šakose jaunas sportininkas turi įdėti daug pastangų, kad patektų, pavyzdžiui, tarp 16 geriausiųjų Europoje, o kitose gal tik tiek ir dalyvauja konkrečios amžiaus grupės konkrečioje rungtyje, tad užtenka tiesiog startuoti.

Vis dėlto LKF ryžosi subjektyviai suskaičiuoti federacijų turimas lėšas ir padalinti jas iš aukštų rezultatų pasiekiančių jaunučių, jaunių, jaunimo ir suaugusių sportininkų skaičiaus. Atskaitos tašku laikytas dalyvavimas savo rungčių A divizionuose ar finaluose.

Taip suraikytas pinigų pyragas rodo, kad krepšininkai, kurių vaikinų ir merginų rinktinių rezultatai pastaraisiais metais yra labai geri, turi net 132 aukštojo meistriškumo sportininkus, kuriems išdalinus iš valstybės gaunamas lėšas (1 226 139 eurai) išeina 9 288,93 eurų krepšelis. Jei imtume visą LKF biudžetą (3 746 981,61 euras), tuomet šis krepšelis sudarytų 28 382,22 eurus.

Subjektyviu LKF skaičiavimu, krepšininkų medaliai Lietuvos sporto sistemoje tarp olimpinių sporto šakų yra vieni iš „pigiausių“.

Stipendijos sportininkams – iš savos kišenės Lietuvos jaunių (U-18) rinktinės krepšininkai

Dar viena įdomybė, pasak M. Špoko, yra talentingų sportininkų skatinimo sistema. Individualių sporto šakų atstovai yra atskirai finansuojami per LOSC, tokiu pat būdu yra išlaikomi jų treneriai, medikai.

„Krepšininkai į jokias stipendijas pretenduoti neturi galimybių. Labiausiai gaila mūsų jaunųjų krepšininkų, kurių pasiekimai pastaraisiais metais – įspūdingi. 16-mečiai, 18-mečiai ir 20-mečiai vaikinai – Europos vicečempionai, o 17-mečiai – pasaulio čempionato bronzos medalių laimėtojai. Jiems sporto organizacijos už pasiekimus, deja, nieko negali pasiūlyti. Dar įdomiau pasidaro, kai pradedi domėtis, kokios sporto mokyklos tuos krepšininkus parengė. Daugiausia – privačios. Tai reiškia, kad pagrindiniai jaunųjų krepšininkų rinktinių rėmėjai yra sporto mokyklos ir tėvai“, – sakė M. Špokas.

Žinoma, krepšinis yra profesionali sporto šaka ir aukšto lygio žaidėjai, patenkantys į vyrų rinktinę, gauna tokius atlyginimus, apie kokius plaukikai ar lengvaatlečiai negali nė svajoti.

Tačiau klausimas, kodėl dviratininkas, imtynininkas, stalo tenisininkas ir kiti gali pasirašyti kontraktą su profesionalia komanda ir tuo pačiu metu gauti pinigus iš Lietuvos biudžeto, o krepšininkas – ne, lieka neatsakytas.

Jaunimo lygmenyje šis klausimas yra dar opesnis, nes iš medalius Europos ir pasaulio čempionatuose skinančių jaunųjų krepšininkų rinktinių aukščiausią lygį, kuriame yra mokami ir solidūs pinigai, pasiekia tik vienetai.

„Visos mūsų vaikinų rinktinės laimėjo medalius savo čempionatuose, todėl atitinka olimpinio rezervo statusą ir kitose šakose galėtų pretenduoti į valstybines stipendijas. Krepšinyje yra kitaip. Nuo federacijos paspaudėme rankas, padėkojome, pagyrėme ir skyrėme po 200 eurų čekius kiekvienam krepšininkui, kad nors taip simboliškai paskatintume.

Bet tai nieko nekeičia. Vaikai vėl grįžta į krepšinio mokyklas, kurioms tėvai toliau moka už treniruotes, perka batelius ir t.t. Valstybė prideda 0 eurų, nors 50-70 proc. mūsų rinktinių narių yra iš privačių mokyklų.

Privačios mokyklos atlieka milžinišką darbą, tačiau šiai dienai joms be valstybės ir savivaldos pagalbos labai sunku išsilaikyti. Per daugiau kaip 20 metų jos savo rezultatais įrodė aukštą kokybės lygį. Vis dėlto, pavyzdžiui, Šarūnas Marčiulionis jau iki minimumo sumažino grupių ir trenerių skaičių savo krepšinio mokykloje bei pardavė pagrindinį krepšinio mokyklos pastatą. Tad čia yra labai svarbus valstybės požiūrio klausimas“, – svarstė M. Špokas.

Stipendijas skiria iš rėmėjų lėšų

Norėdami kiek pagerinti situaciją, LKF vadovai įsteigė 32 krepšelius perspektyviems vaikams (16 mergaičių ir 16 berniukų) po 240 eurų. 120 eurų atitenka vaikui, o kiti 120 – mokyklai. LKF meistriškumo komisijos atrinktiems talentingiems vaikams taip pat skiriamas visapusis dėmesys – nuo aukščiausio lygio trenerių priežiūros iki medicinos paslaugų. Viso projekto biudžetas – 100 tūkst. eurų.

„Visa tai darome ne iš valdiškų, o iš mūsų surenkamų lėšų, – sakė LKF generalinis sekretorius. – Jei krepšininkas pasirašo profesionalų kontraktą, jis netenka krepšelio, o mes leidžiamės žemyn ir ieškome kito perspektyvaus sportininko.“

Taip pat LKF vykdo projektą „Talentų U15 karta“, kurio metu perspektyviems krepšininkams ir krepšininkėms rengiamos 5 treniruočių stovyklos, sportininkai viskuo aprūpinami, su jais dirba aukščiausio lygio treneriai, vykstama į 2 tarptautinius turnyrus bei kovojama Ramūno Šiškausko tarptautiniame taurės turnyre Kaune (turnyras jau tampa tradiciniu, jame dalyvauja po 4 merginų ir vaikinų rinktines).

„Tai mums kainuoja dar 80 tūkst. eurų savų lėšų, – sakė M. Špokas. – Taip pat 150 tūkst. eurų investuota į Moksleivių krepšinio lygą – vaikai gauna aprangas, mokykloms nekainuoja teisėjai ir pan.“

Išgyventų su 3,4 mln.

LKF krepšinio plėtrai (visų rinktinių, lygų ir LKF remiamų krepšinio projektų išlaikymui) skiria virš 80 proc. savo lėšų, 10 proc. išleidžiama atlyginimų fondui, dar 10 proc. sudaro kitos išlaidos.

M. Špoko vertinimu, minimaliam egzistavimui LKF reikia turėti apie 3,4 mln. eurų biudžetą. Tai reiškia, kad prie KKSD ir LTOK skiriamų 1,2 mln. eurų būtina savarankiškai pridėti 2,2 mln.

„Jei biudžetas susitrauktų iki 3,2 mln., jau reikėtų karpyti programas, kažko atsisakyti“, – tvirtino M. Špokas. 

2015-aisiais LKF pavyko surinkti 2,5 mln. eurų, tačiau LKF generalinis sekretorius teigia, kad surasti tokias lėšas Lietuvos rinkoje yra labai didelis iššūkis.

„Rėmėjų lėšos – ne parama, bet reklaminių pozicijų pirkimas. Verslo kompanijos investuoja į asociaciją su krepšiniu, transliacijų reklaminį laiką, sportininkų įvaizdį ir pan. LKF apie 70 proc. darbo laiko skiria darbui su rėmėjais, jų paieškai bei įsipareigojimų pagal paramos ir reklamos sutartis vykdymui.

Sumos sutartyse dažnai yra gana solidžios, bet norint įgyvendinti savo įsipareigojimus reikia ir patiems daug investuoti – užtikrinti reikiamos kokybės TV transliacijas, suteikti įvairų kiekį pakvietimų, kuriuos kitomis aplinkybėmis galima būtų parduoti. Taip pat atitraukiami nuo treniruočių sportininkai, o tai išblaško dėmesį bei atitraukia nuo pasirengimo plano“, – teigė LKF generalinis sekretorius.

Valstybės lėšos – 33 proc. biudžeto

LKF biudžete rėmėjų lėšos ir iš renginių sugeneruotos pajamos sudaro 67 proc. visos sumos. KKSD skiriami pinigai atitinka 24 proc. biudžeto, o LTOK – 9 proc.

Stebėdami projekte „Sporto pinigai“ skelbiamus duomenis, krepšininkai suskaičiavo, kad kitose federacijose valstybės skiriamos lėšos sudaro daugiau nei 90 proc. pajamų.

„Plaukimo federacijos buvęs prezidentas Tomas Kučinskas „Sporto pinigams“ duotame interviu teigė, kad federacija, iš rėmėjų per metus surinkdama apie 70 tūkst. eurų, sugebėjo per keletą metų susitaupyti 150 tūkst. eurų.

Tai reiškia, kad rėmėjų lėšos daugeliui federacijų nėra esminės, net jei jų nebūtų, federacijos išgyventų. Federacijos išsiverčia vien KKSD, LOSC ir LTOK skiriamomis lėšomis“, – analizavo M. Špokas.

Pasak LKF vadovo, sėkmingam federacijos darbui su rėmėjais labai daug įtakos turi prezidentas Arvydas Sabonis, kurio vardas atveria daugybę durų.

„Labai gerai, kai federacijų prezidentai gali patys duoti lėšų arba jų pritraukti. Bėda gali būti, jei prezidentas turi pritraukti lėšas tam, kad ir pats galėtų iš jų pragyventi“, – tvirtino M. Špokas.

Siūlo naują finansavimo modelį

LKF generalinis sekretorius „Sporto pinigams“ pateikė savo viziją, kaip, jo manymu, galėtų atrodyti Lietuvos sporto finansavimo sistema ateityje. Toks modelis galėtų išlaisvinti vadybininkus bent jau nuo dalies darbo rinkodaros srityje.

„Geriausių rezultatų pasiekiančioms federacijoms (12 sporto šakų), tarp kurių turėtų būti ir 1-2 komandinės šakos, reikėtų skirti 80 proc. viso jų veiklai reikalingo biudžeto. Likusius 20 proc. visi turėtų susirinkti patys iš rėmėjų. Pagal 2015 metų duomenis tam reikėtų apie 8 mln. eurų, o iš viso buvo skirta apie 7,6 mln. Tad ne tiek daug ir trūksta, – dėstė M. Špokas. – Dar galima pagal rezultatus išskirti 10 rezervinių sporto šakų (tarp jų vėl turėtų būti 1-2 komandinės), kurios gautų iš biudžeto apie pusę veiklai reikalingų lėšų t.y. apie 1,6 mln. eurų. Trečia pakopa būtų įvairių sporto šakų masiškumo skatinimo programa. Sporto šakų darbo rezultatų vertinimas ir galimas perstumdymas iš vieno krepšelio į kitą galėtų vykti kas dvejus metus.“

LKF generalinio sekretoriaus teigimu, iš 20 geriausiai finansuojamų sporto šakų Lietuvoje sportininkus į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes delegavo tik 12, o tai yra rimta priežastis analizuoti investicijų kryptingumą ir atsiperkamumą.

Mainais už didesnį finansavimą federacijų prižiūrimi sportininkai, pasak M. Špoko, turėtų būti daugiau naudojami šalies įvaizdžiui formuoti bei patriotiškumo skatinimui.