Lyderės demaršas Lietuvos rinktinės ryžto nenuslopino

Likus paskutinėms savaitėms iki Europos čempionato Eglė Šulčiūtė nėrė į krūmus – pelningą sutartį pasirašiusi krepšininkė pasitraukė iš Lietuvos rinktinės. Komandos priekinė linija neteko ir traumą patyrusios Giedrės Paugaitės, todėl treneriams nebeliko iš ko rinktis galutinės sudėties, kuri paaiškėjo savaime. Nepaisant negandų, savo ambicingo tikslo lietuvės nekeičia.

Antradienį Lietuvos moterų krepšinio rinktinė išskrido į Šoproną (Vengrija), kur ketvirtadienį startuoja Europos pirmenybių D grupės varžybos.

Vilniaus oro uoste rinkosi nukraujavusi nacionalinė komanda, o skaudžiausias nuostolis – netikėtai su rinktine atsisveikinusi E. Šulčiūtė.

Pernai po motinystės atostogų į aikštę grįžusi 29-erių 190 cm ūgio sunkioji krašto puolėja buvo viena šalies čempione tapusios „Utenos“ ekipos lyderių.

Puikus lietuvės sezonas neprasprūdo pro akis užsienio klubų žvalgams, ir gegužės pabaigoje E. Šulčiūtė bei kita „Utenos“ veteranė Sandra Linkevičienė pasirašė sutartis su Vroclavo „Sleza“ (Lenkija) komanda.

Netrukus po to sekė akibrokštas rinktinės treneriams: motyvų nenurodžiusi E. Šulčiūtė pranešė nežaisianti Europos čempionate ir paliko rinktinės stovyklą.

Po tokio patyrusios krepšininkės poelgio nacionalinėje ekipoje liko dvylika sveikų žaidėjų, todėl vyriausiajam treneriui Mantui Šerniui nebeliko dėl ko laužyti galvą renkantis galutinę sudėtį.

„Jau antrus metus rinktinėje vyksta natūrali atranka. Neturime prabangos galvoti, kuri krepšininkė važiuos į čempionatą, o kuri liks namie. Ką darysi, dabar atsivėrė galimybė parodyti save klubams ir agentams kitoms krepšininkėms“, – sakė M. Šernius.

Pagrindinės komandos vidurio puolėjos Gintarės Petronytės teigimu, netektys tik dar labiau mobilizavo rinktinę.

„Labai gaila, kad nevažiuojame stipriausios sudėties. Atrodė, jog aukštaūgių rinktinėje tiek daug, o dabar staiga dvyliktukas paaiškėjo savaime, be konkurencijos. Bet tokie dalykai užgrūdina, sutelkia komandą.

Esame kovingos nuotaikos, nes paskutinės draugiškos rungtynės prieš tokią stiprią komandą kaip Kinija nuteikė visai optimistiškai. Pasiruošimas buvo geras, sužaidėme daug mačų, turėjome laiko taisyti klaidas. Manau, esame pasirengę“, – vylėsi viena lietuvių lyderių.

Pasirengimo metu M. Šerniaus auklėtinės sužaidė dešimt kontrolinių dvikovų, iš kurių laimėjo šešias.

Vengrijoje ir Rumunijoje Europos pirmenybės vyks birželio 11-28 dienomis.

D grupėje lietuvių laukia akistatos su Švedija, Slovakija, šeimininke Vengrija, o turnyrą ketvirtadienį jos pradės maču su čempionių titulą ginančiomis ispanėmis.

„Negalvojame, kad būsime sutriuškintos. Taip, ispanės – stipriausia komanda, bet nuleisti rankų nevalia. O paskui liks visos kitos ekipos, prieš kurias tiesiog privalome laimėti“, – svarstė G. Petronytė.

Į antrą etapą pateks po tris geriausias ekipas iš keturių grupių. Bet tuo Lietuvos atstovės nežada pasitenkinti: oficialiai rinktinei keliamas tikslas pirmą kartą istorijoje iškopti į olimpines žaidynes.

Vienintelį tiesioginį bilietą į Rio de Žaneirą pelnys Europos čempionės, dar keturios komandos dėl jų varžysis olimpinės atrankos turnyre.

„Visada reikia kelti aukščiausius tikslus. Kada daugiau, jei ne dabar? Dar turime keletą senbuvių, esame pakankamai gerai subalansuota komanda. Pagal pavardes mūsų prie elito galbūt niekas nepriskirs, bet turime savo komandinių stiprybių. Manau, mūsų nereikėtų nurašyti“, – galimybes įvykdyti užduotį vertino G. Petronytė.

Ar komanda, prieš dvejus metus Europos čempionate užėmusi vos 14-ą vietą, išties pasirengusi šauti į geriausių penketą?

M. Šernius teigia, kad turėti tokių ambicijų yra sveika.

– Kiek jus patį išmušė iš vėžių E. Šulčiūtės sprendimas? – DELFI paklausė Lietuvos rinktinės trenerio

– Pirmą dieną buvo keista. Bet paskui ramiai viską apgalvojęs pamačiau, kad Monika Grigalauskytė tikrai gali „uždengti“ šią poziciją. Ji gavo puikų šansą kilti į aukštesnį lygį.

– Ar neverta pakoreguoti rinktinei iškeltų tikslų atsižvelgiant į netektis?

– Nemanau. Tikrai nevažiuojame užimti 10 ar 11 vietos. Turime labai aukštą tikslą ir atiduosime viską, kad jį pasiektume. Jeigu ir nepavyks, grįždami turime žinoti, kad padarėme viską, ką galėjome.

– Ispanijos komandą laikote pagrindine favorite apginti titulą?

– Pagal draugiškų rungtynių ciklą matau, kad ispanės ir prancūzės tikrai turėtų žaisti finale. Bet mes joms lengvai pergalės neatiduosime.

– Kaip vertinate kitas varžoves grupėje?

– Turbūt visi esame lygūs varžovai. Tiek švedės, tiek vengrės, tiek slovakės gali kovoti dėl patekimo į kitą etapą. Tikrai turėsime pasistengti kiekviename mače.

– Kas bus pagrindinė rinktinės atakų organizatorė: Gabrielė Gutkauskaitė ar Santa Okockytė?

– Tai priklausys nuo varžovių. Be abejo, Santa šiuo metu žaidžia geriau ir turi truputį daugiau mano pasitikėjimo, bet Gabrielės sugrįžimas po labai sunkios traumos mane nustebino. Atrodo, kad ji praėjusiame sezone ne traumą gydėsi, o žaidė gerame klube.

Lietuvos moterų krepšinio rinktinės sudėtis

Sandra Linkevičienė (gynėja, „Utena“);
Inesa Visgaudaitė (gynėja, „Chemat Basket Konin“, Lenkija);
Neringa Skadaitė (gynėja, Kauno „Aistės-LSU-Paradis);
Gabrielė Gutkauskaitė (gynėja, „Utena“);
Santa Okockytė (gynėja, Marijampolės „Sūduva“);

Kamilė Nacickaitė (gynėja, Stambulo „Universitesi“, Turkija);
Marina Solopova (gynėja, Klaipėdos „Fortūna“);
Vita Kuktienė (puolėja, Žironos „Spar Citylift“, Ispanija);
Monika Grigalauskytė (puolėja, Klaipėdos „Fortūna“);

Eglė Šikšniūtė (vidurio puolėja, „Utena“);

Kristina Alminaitė (vidurio puolėja, „Utena“);
Gintarė Petronytė (vidurio puolėja, Krokuvos „Wisla Can-Pack“, Lenkija).