Treneris E.Justa: "Pasiekiau maksimumą, ką galėjau pasiekti šį sezoną"

Treneris Edvinas Justa su savo septyniolikmečiais auklėtiniais tapo MKL Jaunių B čempionato nugalėtojais trečią kartą po dviejų metų pertraukos, o su keturiolikmečiais – trečią kartą iš eilės. Ir abu finalai vyko tą pačią savaitę, juos skyrė tik dvi dienos...
 
Apie sunkų sezoną ir ypač paskutinę jo savaitę, auklėtinių kovingumą ir artimiausius planus pasakoja gim. 1998 m. ir gim. 2001 m. komandų treneris Edvinas Justa.
 
„Praėjusius dvejus metus turėjau galimybę su abiem komandomis tapti čempionu, bet tapau su viena – jaunesniųjų, o šiemet, kaip sakoma “trečias kartas nemelavo”: abi mano auklėtinių komandos tapo Lietuvos čempionėmis.
 
Šiemet nelabai kas tikėjo, kad krepšinio akademijos septyniolikmečių komanda taps čempione, bet patys vaikinai tikėjo ir mes, treneriai, tikėjome... ir ruošėmės... Mūsų pasiruošimas šį sezoną vėlavo pusantro mėnesio, nes aš dalyvavau su U16 rinktine Europos čempionate. Todėl MKL čempionato pradžia buvo nekokia: pralaimėjome trejas rungtynes iš eilės. Bet mes atkakliai, pastoviai ir sunkiai dirbome, todėl galutinis rezultatas mus džiugina.
 
Komandą labai sustiprino ir įkvėpė jos pagrindinio įžaidėjo ir lyderio Aisčio Pilausko sugrįžimas į aikštelę po traumos. Noriu padėkoti vaikinams, kurie nuoširdžiai dirbo, siekdami savo tikslo. Jie tikri kovotojai, parodę tvirtus charakterius ypač finalo ketverte. Gim. 1998 m. karta pasižymi individualiai stipriais žaidėjais, o mūsų stiprybė buvo komandiniame žaidime ir vienybėje. Komandinė dvasia mums padėjo. Taip pat dėkoju tėvams už palaikymą.
 
Nors du vienas paskui kitą sekę finaliniai ketvertai buvo sunkūs psichologiškai, bet vyresniųjų pergalė padėjo siekti pergalės ir su jaunesniais. Jei būtų buvęs neigiamas rezultatas, tai tada būtų buvusios kitos emocijos... Finalas Šiauliuose buvo itin emocingas, nes viskas sprendėsi paskutinėmis sekundėmis.
 
Man labai padėjo antrojo trenerio patarimai, nes jis atėjęs iš vyrų krepšinio. Man, kaip treneriui, dar reikia kaupti patirtį, todėl Rolando Jaručio pagalba buvo labai vertinga. Jis daug metų žaidžia profesionalų krepšinį ir turi daug patirties, treniruojant vyrus. Nemažai pagelbėjo ir kitas treneris – Tomas Tarasevičius, jis taip pat kaupia patirtį, todėl dalyvavimas Finalo ketvertų varžybose, manau, naudingas ir jam.   
 
Keturiolikmečių auklėtinių pusfinalio rungtynės susiklostė labai palankiai, vaikinai gerai kovojo ir įveikė varžovus dideli skirtumu. Nemanau, kad finale atsipalaidavo... Man atrodo, atvirkščiai, pirmąją finalo pusę jie buvo labai susikaustę ir, tiesiog, negirdėjo bei nevykdė to, kas jiems buvo sakoma. Antroji finalo pusė jau buvo geresnė, todėl komanda buvo verta pergalės. Tai, kad kauniečiai žaidė be savo lyderio, manau, komandai buvo dar didesnis stimulas ir motyvacija kovoti ir nugalėti.
 
Pasiekiau maksimumą, ką galėjau pasiekti šį sezoną. Esu patenkintas galutiniu rezultatu ir dėkingas vaikams už atsidavimą viso sezono metu. Buvo visko: ir pykčio, ir ašarų, bet galutinis rezultatas, manau, visus džiugina... Mes trejus metus iš eilės finale susitikome su „Perkūno“ krepšininkais, bet nemanau, kad šios dvi komandos visąlaik ir toliau kovos finaluose viena su kita. Įsiterpti gali bet kuri kita ekipa, nes vyresniame amžiuje komandų žaidimas vienodėja, ir skirtumai tarp komandų rezultatų mažėja.
 
Šį savaitgalį dalyvausime Baltijos taurės turnyre su Lietuvos U14 rinktine, į kurios pasiruošimo stovyklą Vilniuje kviečiami šie mano auklėtiniai: Titas Januševičius, Pijus Rimkus, Gytis Pranskūnas, Adas Šimonis, Ignas Zalieckas ir Erikas Jermolajevas. Iš 14 kandidatų 12 žaidėjų Anykščiuose pirmą kartą startuos Lietuvos rinktinėje. Su manimi dirbs „Perkūno“ treneris, o į rinktinės stovyklą pakviesti krepšininkai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Plungės bei Jonavos. Turnyre kartu su Lietuvos, Latvijos ir Estijos keturiolikmečių rinktinėmis be konkurencjos dalyvaus ir metais vyresnė Lietuvos rinktinė.“