V.Kamarūnas: apie NKL tobulėjimą, lažybas su L.Spalviu bei tikslus su "Jonava"

„Reaktyvinis ežiukas“ – tokią pravardę po pirmųjų Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) sezono rungtynių savo neįtikėtinai aštriais ir žaibiškais reidais užsitarnavo „BC Jonava“ klubo naujokas Vytautas Kamarūnas.

28-erių metų 178 cm ūgio krepšininkas aikštėje tiesiog trykšta emocijomis. Nesvarbu ar tai būtų sėkmingai pasibaigusi ataka ar noras užvesti publiką didesniam palaikymui. Anot paties įžaidėjo, dar prieš pasirašant sutartį su Jonavos ekipa jis žinojo, kad vietinė publika čia myli krepšinį. 

„Jonavos arena – pasaka. Jonava nėra didmiestis ir čia visi vieni kitus žino. Visi myli krepšinį ir fanai kartu su komanda tampa tokia nedidele šeima. Sakau nuoširdžiai, ir žmonės, ir arena man padarė tikrai didelį įspūdį. Nesitikėjau, kad viskas bus taip prieš važiuojant į Jonavą“, – tinklalapiui „jsk.lt“ teigė Kamarūnas. 

Prieš antrojo savaitgalio NKL čempionato išbandymus krepšininkas bendravo su tinklapiu „jsk.lt“ apie pirmąsias sezono rungtynes, NKL čempionato pajėgumą ir kitus dalykus. 

– Vytautai, pirmąjį NKL savaitgalį Jonavos komanda patyrė dvi nesėkmes. Kaip manai, ko pritrūko iki geresnio rezultato komandai? 
– Manau, visų pirma, šalto proto. Buvo per daug skubėjimo, daug nedidelių klaidų, kurios sudaro visumą, rezultatą. Mums dar trūksta komunikacijos gynyboje, žaidėme per daug emocijomis, o ne galva. Smagu tik dėl vieno – rungtynėse su „Žalgirio“ dubleriais komanda parodėme charakterį ir sugebėjome sugrįžti į rungtynes. Tai nuteikia pozityviai ateičiai.

– Lietuvoje pastarąjį kartą rungtyniavai prieš kelis sezonus. Ar pastebi kylanti NKL čempionato lygį?
– Žiūrint į tai, kaip lyga atrodė dar man rungtyniaujant ir kaip atrodo dabar, šuolis į viršų yra labai didelis. Žaidėjų, kurie yra žaidę pakankamai aukštame lygyje, NKL čempionate visuomet buvo, bet kalbant apie lygos pastangas ir tobulėjimą, galima nukelti kepurę. Atsirado daugiau tiesioginių transliacijų, epizodų dešimtukai. Mažuose miestuose statomos arenos. Pati lyga turi savo žavesį, smagu stebėti visas rungtynes.

– Daugelį žiūrovų stebina tavo neįtikėtini greičiai aikštėje.  Galbūt augdamas bandei savo jėgas ir lengvojoje atletikoje, bėgimo varžybose?  
– Krepšinis – mano pirmoji meilė, todėl nesiblaškiau ir buvau susikoncentravęs ties šia sporto šaka. Tiesa, kalbant apie bėgimo varžybas, galiu papasakoti vieną istoriją. Mano geras draugas futbolininkas Lukas Spalvis, kuris yra tapęs ir Lietuvos metų futbolininku, yra su manimi susilažinęs, kuris iš mūsų greičiau įveiks šimto metrų distanciją. Prabėgome. Iki šios dienos primenu jam šitas lažybas, tik šypsausi aš, o ne jis. 

– Grįžtant prie Jonavos temos. Kokios gali būt komandos stiprybės šiame sezone? 
– Savo žaidimo mes dar ieškome. Darome per daug klaidų ir dėl to keliu ranką ir prisiimu atsakomybę didele dalimi ant savo pečių. Manau, didžiausia mūsų stiprybė, kad kiekvienas iš 12 komandos vaikinų turi be proto daug motyvacijos įrodyti, kad moka ir gali žaisti krepšinį. Kiekvienas turi savo svajonių, bet jei jas sujungsim į vieną tikslą, tikiu, kad šiais metais galim nuveikti kažką smagaus. 

– Kokios yra tavo pagrindinės užduotys komandoje? Ar esate su treneriu jas išgryninę? 
– Paduoti rankšluosčius ir suvežti visus į treniruotę. Kalbant rimtai, mūsų komandos vyriausiasis treneris Nerijus Zabarauskas yra tikras profesionalas. Man patinka jo filosofija, kaip jis mato ir supranta krepšinį. Mano užduotys komandoje? Galiu atsakyti taip – nesvarbu, kur bežaisčiau, noriu, kad kitiems penketo žaidėjams būtų smagu kartu rungtyniauti. Tada ateina rezultatas, o ir pirmu numeriu patenkinti visi. 

– Ką norėtumei pasiekti su klubu šiame sezone?
– Žinoma, iškart galiu atsakyti – noriu laimėti lygą. O kaip bus iš tikrųjų mes dar pamatysim. Žinau vieną, sekasi tiems, kas sunkiai dirba.