V.Masalskis: gal Cherry bus "superinis" žaidėjas, kuris padės iššokti iš "Top 16"

Vėlų sekmadienio vakarą Kauno „Žalgirio“ (4/4) klubas patvirtino dar šeštadienį žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie pasiektą susitarimą su buvusiu LeBrono Jameso komandos draugu Willu Cherry. 23-ejų 185 cm ūgio amerikietis Klivlando „Cavaliers“ komandoje šį sezoną sužaidė 8 rungtynes ir vidutiniškai ant parketo praleisdavo po 8 minutes. NBA arenose žalgiriečio statistika nespindėjo – vidutiniškai 2 taškai ir 1 rezultatyvus perdavimas.

Geriau W. Cherry sekėsi NBA Plėtojimosi lygoje, kurioje praėjusį sezoną rinkdavo po 12 taškų, atlikdavo 5 rezultatyvius perdavimus, atkovodavo 4 kamuolius.

2013-ųjų Montanos universiteto absolventas garsėja kaip kibus ir fizinio kontakto nebijantis įžaidėjas.

Naujienų portalo Alfa.lt kalbintas ilgametis „Žalgirio“ žaidėjas, šiuo metu trenerio duoną kremtantis Vitoldas Masalskis mano, kad kauniečiai pasąmonėje jau galvoja apie Eurolygos „Top 16“ etape laukiančius iššūkius.

Į kitą etapą Gintaro Krapiko auklėtiniai nepatektų tik tokiu atveju, jeigu pralaimėtų abu likusius reguliariojo sezono susitikimus Kazanės „Uniks“ (4/4) ir Sasario „Dinamo“ (1/7) ekipoms, o Žemutinio Naugardo „Nižnij Novgorod“ (3/5) krepšininkai sugebėtų patiesti ir Stambulo „Anadolu Efes“ (6/2), ir Kazanės krepšininkus. Jeigu „Nižnij Novgorod“ ir „Žalgiris“ surinktų po tiek pat pergalių, į kitą etapą keliautų kauniečiai, kurie rusų klubą įveikė abu kartus.

Kaip manote, „Žalgiriui“ reikėjo naujo įžaidėjo? – pasiteiravome V. Masalskio.

Viskas priklauso nuo to, koks tas krepšininkas. Žinant sudėtį ir finansus, uždavinys iš principo Eurolygoje jau pasiektas. Gal tai bus koks „superinis“ žaidėjas, kuris padės mums iššokti ir iš „Top 16“ etapo. Jeigu taip yra, žinoma, tokį žaidėją reikia įsigyti. Lukas Lekavičius ir Vaidas Kariniauskas žaidė tikrai neblogai, tačiau tas krūvis vis dedasi. Pačioje sezono pradžioje jie žaidė labai atsakingai, atidavė maksimalias jėgas. Tai buvo didžiulis iššūkis. Vėliau jie pajuto, kad jų pozicijoje konkurencijos nėra, gal atsirado mažiau koncentracijos. Kitas dalykas – varžovų treneriai taip pat analizuoja jų žaidimą. Kalbant bendrai, jų žaidimas man patinka.

Praėjusi savaitė ekipai buvo sunki – vos laimėta prieš Pasvalio ir Utenos klubus, Eurolygos savaitės rungtynėse su Stambulo „Anadolu Efes“ atrodyta blankiai. Tai – sutapimas ar galime kalbėti apie rimtesnes problemas?

Jei ne pirmas kėlinys su turkais, komanda sužaidė pakankamai geras rungtynes. Tai buvo geriausiai besiginančių ekipų akistata. Tragiško nieko nematau. Dėl LKL – atsakymas paprastas. Vakar kovoje Utenos „Juventus“ žalgiriečiai atsiliko 20 taškų skirtumu, na, ir ką? Paspaudė akceleratorių ir laimėjo. Aišku, kažkiek reikšmės turėjo ir sėkmės faktorius, bet jeigu komanda sugeba panaikinti 20 taškų deficitą, reiškia, ji žaidžia kaip katė su pele. Jeigu „Mercedes“ norėtų, lenktynių pradžioje galėtų į priekį praleisti „zaparožietį“.

„Žalgirio“ potencialas žymiai didesnis, paprasčiausiai šiek tie pasitaupoma jėgų atidavimo atžvilgiu. Jeigu žaidėjams pasakytų, kad šiandien reikia laimėti 20 taškų skirtumu, jie tą padarytų prieš tą patį „Juventus“ ir kitas komandas. Problema ta – aš nematau, kad „Žalgiris“ laimi 1–3 taškais. Kauno ekipa demonstruoja geriausią gynybą nuo Joano Plazos laikų ir jiems dabar svarbiausia Eurolyga.

„Žalgiris“ gali reikšti realias pretenzijas iškopti į Eurolygos ketvirtfinalį?

Daug kas priklausys nuo W. Cherry. Įdomu, ar jis bus komandinio stiliaus įžaidėjas, ar Justino Dentmono atitikmuo, kuris pernai žaidė dėl statistikos. Jis nebuvo priverstas žaisti komandai. Pirmos pozicijos žaidėjai privalo būti kūrėjais.

„Žalgirio“ šansų „Top 16“ etape nenurašyčiau. Pasąmonėje žaidėjai jau vis tiek žino, kad į antrąjį etapą pateks. Krepšininkai jaučia, kad „Nižnij Novgorod“ likusių dvejų rungtynių tikrai nelaimės, o jeigu komandos surinks po lygiai pergalių, pirmenybę turės „Žalgiris“. Vyksta laukimas ir mąstymas apie būsimas kovas. Kitame etape bus naujos komandos, kauniečiams vėl bus užminta ant „mazolio“ ir jie norės kažką įrodyti. Bus tikrai įdomu pažiūrėti, ar komanda dar turi rezervų, ar tai yra jų lubos.

Visuomet klube gerai turėti ne vieną juodaodį. Tai nerašyta taisyklė. Pernai vienas toks buvo J. Dentmonas, kuris skundėsi. Kai nėra antro amerikiečio, prasideda įvairios problemos, visokios nostalgijos, žaidimo kreivė šokinėja. Du yra labai gerai, o trys jau per daug. Nebent vienas katalikas, kitas musulmonas, o kitam tenka prisitaikyti. Tremmellas Dardenas rankose buvo su Biblija, Ibrahimas Jaaberas – Koranu, o Oliveriui Lafayette'ui nebebuvo ką daryti (šypsosi).

„Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas: „Tikrai nebuvo taip, kad po mačo Sasaryje apsisprendėme pirkti naują žaidėją. Tas ieškojimas prasidėjo tik išvykus Maalikui Waynsui. Willo variantas buvo iš tų, kuriuos savo sąrašuose turėjome nuo pat vasaros. Jis atsilaisvino ir pavyko susitarti – tai mums tinkamiausias variantas. Laukėme 2–3 mėnesius, nes nenorėjome imti bet ko. Laukėme, kol kažkas pasikeis NBA ir Europos rinkose. Daugiau žaidėjų įsigyti neplanuojame, tai buvo paskutinis mūsų papildymas. Jaunimas padarė viską, ką galėjo, ir toliau tobulėja, tačiau jiems irgi reikia žaidėjo, kuris nuo jų nuimtų dalį įtampos. Su 20 ir 21 metų įžaidėjais viso sezono neištempsi, ypač „Top 16“ etape. Jie turėjo gerą šansą ir tikrai davė labai daug, bet tobulėjimas neatsitinka per 2 mėnesius. 

Dabar rankos atsiriš ir vyresniems žaidėjams, kurie galės geriau save parodyti. Mes patenkinti žaidimu, bet galvojome, kad galime rungtyniauti dar geriau. Pagrindinis tikslas – laimėti bent vienas iš dvejų likusių Eurolygos rungtynių ir patekti į kitą etapą. Vėliau žaidėjai perkraus baterijas ir eis toliau. Po Naujųjų metų prasidės titulų siekimas, tada ta forma ir turi būti geriausia. Nedaug šansų, kad W. Cherry galės komandai padėti Kazanėje, nes turbūt nespėsime sutvarkyti jo vizos.“